- švampti
- švam̃pti, -ia, -ė 1. tr., intr. Pkn, Šil, Žal, Dkš, Kt rūkyti čiulpiant, papsint pypkę, papirosą: Seniokas švam̃pia pypkę Šn. Baisus rūkočius: švam̃pia ir švam̃pia per dienų dienas Mrj. Švampì ir švampì savo smarvę kiaurą dieną Plv. Kartais ateidavo Rutkus, atsisėsdavo ant galo suolo, švampdavo suktinę ir tylėdavo V.Bub. 2. intr. neaiškiai, švokščiant kalbėti: Kokia čia švamplė švam̃pia [per radiją]? Gs. ║ tr. pašnibždomis kalbėti, švapsėti (maldas): Sena davatka poterius švam̃pia Lkš. 3. tr., intr. Krn, Gs kalbėti, taukšti, plepėti neišmanant: Švampì, nors tu to visai nė matei, nė girdėjai Grš. Nežino, ką švam̃pt Brb. Na tik nešvam̃pk niekus Gl. \ švampti; iššvampti; pasišvampti; prisišvampti
Dictionary of the Lithuanian Language.